Apie peticijas

Kas yra peticijos teisė

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalis skelbia, kad piliečiams laiduojama peticijos teisė. Peticija - konstitucinė piliečių teisė tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį. Šios teisės esminė ypatybė yra ta, kad peticijoje paprastai keliami klausimai, kurie yra aktualūs ne tik konkrečiam asmeniui, bet turi ir bendresnę reikšmę.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 21 straipsnyje sakoma, jog "kiekvienas žmogus turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per laisvai išrinktus atstovus". Skirtingose šalyse tiesioginio dalyvavimo valdant valstybę formos gali būti įvairios, tačiau labiausiai žinomos yra referendumas, įstatymų leidybos iniciatyvos laisvė, teisė apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus bei peticijų teisė.

Peticijos teisė iš esmės skiriasi nuo piliečių skundų ir pareiškimų teisės. Peticija įstatyme apibrėžiama kaip "raštiškas pareiškėjo kreipimasis į Seimą su reikalavimais ar siūlymais spręsti žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo, valdžios ir valdymo institucijų reformavimo, kitus svarbius visuomenei, savivaldai ar valstybei klausimus, kai tam reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą ir kai peticijų komisijos tokį kreipimąsi pripažįsta peticija".

Taigi peticija nuo pareiškimo ar skundo skiriasi tuo, jog peticijose keliami reikalavimai yra aktualūs ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei. Neatsitiktinai peticijoms nagrinėti yra nustatytos specialios procedūros, turinčios suteikti daugiau garantijų, kad iškeltos problemos būtų tinkamai ir visapusiškai išnagrinėtos.

Peticija taip pat skiriasi ir nuo kitų paplitusių tiesioginio piliečių dalyvavimo valdant valstybę formų: referendumo teisės bei piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės. Galime pastebėti, jog įgyvendinant minėtas teises gali būti keliami panašaus reikšmingumo klausimai, tačiau reikia pažymėti tokius skirtumus: įstatymų leidybos iniciatyvos teisė išreiškiama ne mažiau kaip 50 tūkst. piliečių, o referendumo - ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių reikalavimu. Peticijai tokie reikalavimai nėra taikomi.

Kas ir kaip gali kreiptis į Peticijų komisiją

Bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, o taip pat jų grupė gali kreiptis į Seimo Peticijų komisiją nustatyta tvarka parašę ir pateikę kreipimąsi (peticiją). Pareiškėjo atstovas yra pirmasis kreipimąsi pasirašęs ar kitas kreipimesi nurodytas asmuo, kuriam turi būti pranešta apie peticijos nagrinėjimą, priimtus sprendimus ir kuris turi teisę dalyvauti ją nagrinėjant.

Pilietis gali kreiptis į Seimo Peticijų komisiją ir reikalauti ar siūlyti spręsti tokius klausimus:

1) žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo;

2) valdžios ir valdymo institucijų reformavimo;

3) kitus svarbius visuomenei, savivaldai ar valstybei klausimus.

Svarbu pažymėti, jog pagal Peticijų įstatymą kreipimesi negali būti keliami tokie reikalavimai ir siūlymai, kurių išsprendimas varžytų kitų žmonių teises ir laisves, grėstų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai.

Asmuo, įgyvendindamas peticijos teisę, turi parašyti kreipimąsi, kuriame turi būti nurodyta:

1) pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas;

2) institucija, kuriai paduodamas kreipimasis;

3) prašymas pripažinti kreipimąsi peticija, kreipimosi padavimo priežastys ir tikslai;

4) pareiškėjo reikalavimai ir siūlymai;

5) pareiškėjo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta ir jeigu yra, telefono, telefakso numeriai.

Kiekvienas kreipimasis turi būti pareiškėjo pasirašytas. Tais atvejais, kai pareiškėjas dėl fizinių trūkumų pats negali pasirašyti, kreipimąsi už pareiškėją pasirašo kitas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą.

Prie kreipimosi gali būti pridėti įvairūs dokumentai ar jų kopijos, siūlomo teisės akto projektas ir kita medžiaga.

Kreipimasis gali būti paduodamas tiesiogiai arba siunčiamas paštu. Kreipimąsi gali paduoti pats pareiškėjas arba jo atstovas.

Anoniminis kreipimasis atmetamas.

Kokie kreipimaisi nepripažįstami peticija

Kreipimasis nepripažįstamas peticija, jei:

1) jame nesiūloma ir nereikalaujama spręsti žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo, valdžios ir valdymo institucijų reformavimo, kitų svarbių visuomenei, savivaldai ar valstybei klausimų ir jame keliami tokie reikalavimai ir siūlymai, kurių išsprendimas varžytų kitų žmonių teises ir laisves, grėstų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai.

2) iškeltų reikalavimų ir siūlymų tenkinimui nereikia priimti naujo teisės akto, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojančio teisės akto;

3) tas pats pareiškėjas dėl tų pačių reikalavimų ir siūlymų per kalendorinius metus tai pačiai institucijai padavė daugiau kaip vieną kreipimąsi;

4) pareiškėjas visiškai nepagrindžia kreipimesi išdėstytų reikalavimų ir siūlymų ar kitaip piktnaudžiauja peticijos teise;

5) peticijų komisija per kalendorinius metus dėl tų pačių reikalavimų ir siūlymų, išdėstytų kreipimesi, jau yra priėmusi sprendimą;

6) kreipimąsi paduoda ne Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė.

Seimo Peticijų komisijos sprendimai

Seimo Peticijų komisija, išnagrinėjusi peticiją, Seimo statuto nustatyta tvarka teikia Seimui išvadas dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo. Tuo atveju, kai prieinama išvada tenkinti peticijoje išdėstytus reikalavimus ir siūlymus, gali būti parengiamas atitinkamo teisės akto projektas arba siūloma sudaryti komisiją ar darbo grupę teisės akto projektui parengti.

Išnagrinėjus peticiją Seime, apie priimtus sprendimus per 10 darbo dienų raštu pranešama pareiškėjui ar jo atstovui.

Seimo sprendimai dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo yra galutiniai ir neskundžiami.

Pareiškėjas, nesutinkantis su Peticijų komisijos ar Seimo sprendimu, turi teisę po vienerių metų nuo pranešimo apie Seimo sprendimą gavimo dienos šio įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai pateikti kreipimąsi.

Parengė Birutė PRANEVIČIENĖ