Sustabdykite beprasmišką Lietuvos vilkų žudymą!

Gelbėkite mūsų nacionalinį pasididžiavimą – Lietuvos vilkus!

LR Prezidentei Daliai GRYBAUSKAITEI
Europos Komisijos nariui Janezui POTOČNIKUI

PETICIJA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, spekuliuodama mokslininkų vardu ir pateikdama duomenis, kurių tikroviškumo pati neleidžia patikrinti, padidino Lietuvos vilkų sumedžiojimo limitą iki 60 vienetų (Lietuvoje vilkų skaičius, Aplinkos ministerijos manymu, šiuo metu siekia apie 250 individų). Kvota padidinta iki tokio skaičiaus, kai vilkų sumedžiojimo skaičius išvis nebuvo reguliuojamas. Tais sovietiniais laikais nebuvo taikoma kvotų praktika, mums negaliojo būtini gamtosauginiai Europos Sąjungos normatyvai. Taigi tokia dabartinė kvota netenka prasmės, ji panaši tik į gudrų manevrą.

2005 m. LR Aplinkos ministro Arūno Kundroto ir visuomeninių gamtosauginių organizacijų susitarimu buvo pirmą kartą įvesta vilkų sumedžiojimo kvota (20 vnt.) – kaip priemonė pereinamajam laikotarpiui, siekiant visiškai atsisakyti šių gyvūnų medžioklės, pritaikyti geriausią Europoje koegzistencijos patirtį ir taip pasekti kitų Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiu.

Vilkų medžioklė uždrausta daugumoje Europos Sąjungos šalių, išskyrus Baltijos valstybes, Rumuniją, Bulgariją, Slovakiją.

Kodėl medžiojame vilkus?

Lietuva,  stodama į Europos Sąjungą, neturėjo duomenų apie vilkų populiacijos dydį ir apie dydį tos žalos, kurią ji daro ūkininkams. Vilkų medžioklė iš tiesų Europos Sąjungos šalyse draudžiama. Tačiau vis dėlto visoms trims Baltijos valstybėms, tarp jų – ir Lietuvai pavyko išsiderėti išimčių dėl vilkų medžiojimo. Tokio, kuris esą nepakenktų šalyje esančių negausių vilkų populiacijos stabilumui.

Tačiau situacija Baltijos šalyse labai skiriasi. Latvijoje šių gyvūnų yra kelis kartus daugiau nei Lietuvoje! Todėl, mūsų manymu, neteisinga buvo reikalauti išimties Lietuvai, vien norint paremti kaimyninės šalies siekius. Lygiai taip pat neteisingai, mūsų manymu, nustatytas vadinamasis „optimalus“ gyvų vilkų skaičius Lietuvai –  200 vilkų. Kyla klausimas, kam šis skaičius „optimalus“ – Gamtai? Visuomenei? O gal pačiai LR Aplinkos ministerijai? Kodėl tuomet ji ar tie mokslininkai, kurių nuomone ši ministerija remiasi, nesiūlo panašaus dydžio Latvijos Respublikai susimažinti joje leistinų gyventi vilkų skaičių 4 kartus, iki vadinamojo „optimalaus“? Kaip paaiškinti, kodėl Latvijai „optimalus“ vilkų, kurie turi teisę likti gyvi, skaičius yra 800, Lietuvai - tik 200, o Lenkijoje, pasirodo, yra „optimalu“ apskritai uždrausti šių gyvūnų medžioklę?..

Manome, kad vilkų šalyje turi būti tiek, kad jų skaičius geriausiai atliktų savo vaidmenį ekosistemoje. Tai Gamtos rūpestis.  Deja, ekosistemos reguliuotojo vaidmenį Aplinkos ministerija bruka medžiotojui. Tai rodo Aplinkos ministerijos 2010-10-27 išplatintas pranešimas.

Pavyzdžiui, kaimyninės Lenkijos mokslininkai apskaičiavo, kad 600-700 šioje valstybėje gyvenančių vilkų kasmet miškininkams atneša naudos už 2 milijonus eurų. Šio argumento pakako, kad Lenkijos vyriausybė prieš 12 metų visiškai uždraustų vilkų medžioklę. Lenkijos mokslininkai ir ekologai, pasirodo, buvo teisūs – vilkų neprisiveisė. Mat vilkų populiacijai būdinga savireguliacija; pasiekus tam tikrą lygį, natūraliai, gamtiškai optimalų, vilkų skaičius toliau nebedidėja.

Vilkai yra ypatingai svarbūs visiems miškams, be abejo, – ir Lietuvos girioms, kurioms atkurti dėl elninių gyvūnų padarytų nuostolių miškininkai kasmet išleidžia milijonus litų. Tačiau užuot globoję vilkus, kaip tai, remiantis bendromis gamtosauginėmis-ekologinėmis nuostatomis, daroma daugelyje Europos Sąjungos šalių, dažnai net patys mūsų miškininkai už gerą „atsilygina“ vilkams kulka.

ES gamtosauginės direktyvos ir reali jų situacija Lietuvoje

Europos Sąjungos direktyvose vilko statusas nurodytas kaip griežtai saugomos rūšies, kuriai steigiamos specialios saugomos teritorijos. ES direktyvos reglamentuoja, kad išimties atveju vilkų medžioklė gali vykti tik griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Tuo tikslu išimtį gavusios valstybės yra pasitvirtinusios populiacijos valdymo arba/ir apsaugos planus.

Tuo tarpu Lietuva neturi jokių tokio pobūdžio planų! Lietuvoje kryptingai, atkakliai, kenkėjiškai kiekvienais metais didinama vilkų sumedžiojimo kvota, kuri taikoma visai šaliai, nors vilkų daromos žalos mąstai atskiruose rajonuose labai skiriasi. Pasekmės žiaurios  – vilkų daugiausia nušaunama miškinguose rajonuose, kuriuose menkai išvystyta gyvulininkystė ir yra sutelktos svarbiausios gamtinio paveldo saugomos teritorijos, tarp jų – ir europinės svarbos NATURA 2000 teritorijos. Paradoksas, bet ekologų ir biologų apklausų duomenimis, vilkų padėtis būtent saugomose teritorijose yra blogesnė nei apskritai kitur Lietuvoje!

Aplinkos ministerijos ir visuomenės požiūris skiriasi

Šių metų pradžioje Lietuvoje lankėsi Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato atstovai, kurie paragino Aplinkos ministeriją, sprendžiant vilkų ir kitus su biologine įvairove susijusius klausimus, atkreipti dėmesį į nevyriausybinių organizacijų pasiūlymus. Tačiau nuo pat 2008 metų, kai iš Aplinkos ministro posto pasitraukė Arūnas Kundrotas, ministerijos valdininkai nė karto neatsižvelgė į gamtosauginių organizacijų žodžiu ir raštu teikiamus argumentus. Aplinkos ministerijos valdininkai visiškai nekreipė dėmesio ir į pastaruoju metu gamtosauginių organizacijų pateiktus pasiūlymus, – tai aiškiai įrodo minėto Aplinkos ministerijos 2010-10-27 oficialaus pranešimo turinys.

Aplinkos ministerija, pateikdama savo gyvūnų populiacijos tyrimų duomenis, metai iš metų spekuliuoja mokslininkų vardu, nors iš tiesų remiasi tik vieno mokslininko nuomone, su kuriuo ministerija yra susaistyta finansiniais ryšiais ir pelningais užsakymais. Kitų mokslininkų, gamtosauginių organizacijų nuomonė šiai ministerijai aiškiai nesvarbi. Aplinkos ministerija spekuliuoja ir visuomenės vardu, teigdama, esą visuomenės nuomonė šių žvėrių atžvilgiu esanti „negatyvi“, nors pati jokių apklausų šiuo klausimu nėra atlikusi.

Tačiau visuomenės nuomonė  yra priešinga nei norėtų Aplinkos ministerija – tai įrodo po šia peticija pasirašiusiųjų skaičius. (Priminsime, kad būta daug visuomenės pateiktų peticijų, reikalaujančių uždrausti Lietuvos vilkų medžioklę.) 

Vilkai ir ūkininkai

Lenkijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių, JAV pavyzdys įrodo, kad yra daug puikių, ekologiškų priemonių ūkininkams išvengti nuostolių, nepraliejant vilkų kraujo. Pavyzdžiui,  naudojami specialios veislės aviganiai šunys, specialios modifikacijos elektriniai piemenys, tam tikri aptvarai, kitos labai veiksmingos priemonės. Kai kurių įsigijimą, panaudą finansuoja ir rekomenduoja Europos Sąjunga. Visuomenininkai jau pradėjo jas taikyti Lietuvoje, be jokios valstybės paramos, savanoriškais pagrindais. Tokiuose eksperimentuose noriai dalyvauja nuo vilkų nukentėję ūkininkai, kurie iš valstybės jau nebesitiki jokios pagalbos, nes vilkai – vienintelė gyvūnų rūšis, kurių padaryta žala nekompensuojama. Aplinkos ministerijos siūlomos priemonės, t.y. drastiška vilkų medžioklė, niekada neišsprendė ir neišspręs ūkininkų problemų.  O Gamtai padarys neatlygintiną žalą. Visiškai išmedžioti vilkų  neleistų Europos Sąjunga. Turbūt  ir mes patys, lietuviai,  to nenorėtume.
 
Geriausia išeitis – siekti koegzistencijos tarp ūkininkų ir vilkų, mokyti ūkininkus apsisaugojimo priemonių ir, pasinaudojant ES parama, padėti jiems tas priemones įsigyti.

Lietuvoje auginama apie 50 000 avių. Ką tai reiškia, palyginus su Lenkijoje auginamu pusantro milijono... O juk ten vilkai nemedžiojami.  Tačiau netgi ir turėdami palyginti nedaug gyvulininkystės ūkių, nesugebame šios problemos išspręsti civilizuotai. Jeigu tuo būtų bent kiek pasirūpinusi ir valstybė, ūkininkai per pastaruosius kelerius metus nebūtų patyrę milijonus siekiančių nuostolių, kuriuos patiems padengti nelengva. Ne kas kitas, o pati Aplinkos ministerija nusprendė nekompensuoti šių nuostolių. Ir, deja, vietoje to nepasiūlė nieko kita, tik jos pačios sistemai priklausančių valdininkų medžioklės aistrų tenkinimą.

2010 – Pasauliniai biologinės įvairovės metai.
Kokie jie yra Lietuvos gamtai?

Jungtinės Tautos šiuos, 2010 metus paskelbė Biologinės įvairovės metais. Kokį įnašą į šiuos metus įdėjo Lietuva?.. Juk mūsų pilkasis vilkas – kuo tikriausias, archaiškiausias, lietuvių legendomis ir net pagarba (prisiminkime kad ir kunigaikščio Gedimino šlovės pranašą – vilką) apipintas, tikrų tikriausias biologinės įvairovės simbolis, nuo seno laikomas Miškų Globėju ir Karaliumi. Ir, aišku, gyva, saugotina, ekologiškai pažeidžiama būtybė, kuri gali gyventi tik natūralioje, gyvybingoje aplinkoje.

Europos Komisija nuolat kuria, tobulina biologinės įvairovės išsaugojimo strategijas. Nes Gamta – mūsų visų namai. Tai jau suprato visi didieji pasaulio protai. Deja,  dėl atskirų Europos valstybių valdininkų veiksmų gražios, gyvybiškai svarbios iniciatyvos tampa tik deklaratyviais šūkiais.

Norime, kad liautųsi ši veidmainystė ir biologinės įvairovės apsauga įgautų tikrą, o ne menamą statusą. Aplinkos ministerijos valdininkai parodė, kad yra nepajėgūs spręsti biologinės įvairovės apsaugos klausimų. Todėl raginame rasti specialistus, kurie tai padarytų geriau. Miškai, gyvūnai, ekologinė pusiausvyra – visų mūsų sveikata, garbė, turtas!

Prašome sustabdyti vilkų medžioklę Lietuvoje,  įpareigoti Lietuvos valdžios institucijas naudoti geriausią Europos žmonių ir gyvūnų koegzistencijos patirtį bei pagaliau nutraukti sovietinių medžioklių tradicijas, piktinančias Lietuvos visuomenę.

• MES – PRIEŠ VILKŲ MEDŽIOKLĘ.


• MES – UŽ ES TEIKIAMĄ TECHNOLOGINĘ PARAMĄ IR PRAKTINĮ JOS ĮDIEGIMĄ, HUMANIŠKAI PADEDANČIĄ APSAUGOTI ŪKIUS NUO PLĖŠRŪNŲ.


• MES – UŽ NYKSTANČIŲ GYVŪNŲ, ŠIUO ATVEJU –VILKŲ GLOBĄ: TAI TIKSLŪS IR PATIKIMI MOKSLINIAI TYRIMAI, TINKAMŲ GYVENIMO SĄLYGŲ, SAUGIOS VILKŲ MIGRACIJOS UŽTIKRINIMAS.


• MES – UŽ UNIKALIĄ, RETĄ IR LIETUVOS GAMTAI BE GALO SVARBIĄ GYVŪNŲ RŪŠĮ – VILKUS.