TIK UŽ NATŪRALIUS PRODUKTUS !!! GENETIŠKAI MODIFIKUOTIEMS PRODUKTAMS - NE !!!
Šia peticija noriu paskleisti informacią apie GENETIŠKAI MODIFIKUOTUS PRODUKTUS, kurių rinkoje vis daugėja, nors tikslių duomenų apie tai, ką tokie prioduktai daro žmonių sveikatai, dar nėra. Tiesiog noriu perspėti žmones skaityti ir žiūrėti ką valgo šiandiena, nes rytoj gali būti jau per vėlu...
Mokslininkė genetiškai modifikuotus produktus prilygina genocidui
Iki šiol mokslininkai negali pasakyti, ar genetiškai modifikuoti produktai pavojingi žmogui. Reikalingi rimti ir nepriklausomi tyrimai. Bet “Frankenšteino maistas” ypač pelningas galingoms kompanijoms, o rasti priemonių jį ištirti – labai sudėtinga.
Su šia problema susidūrė ir Rusijos mokslininkai, tarp jų ir Neurofiziologijos instituto mokslinė bendradarbė Irina Jermakova. Ji atliko keletą eksperimentų su žiurkėmis, bet užbaigti juos mokslininkei neleido – nutraukė finansavimą. Tačiau netgi tie rezultatai, kuriuos ji gavo, šokiravo ne tik ją pačią, bet ir viso pasaulio mokslininkus.
Apie šiuos sensacingus tyrimus Irina Jermakova papasakojo interviu žurnalistei Jekaterinai Pičuginai.
Papasakokite apie savo eksperimentus plačiau.
Nieko naujo aš neišradau. Daugelyje GM produktų tikrinimo metodikų parašyta, kaip juos reikia tikrinti. Nors kai kurie GMO gamintojai ir atlieka tyrimus su žiurkėmis, maitina jas labai gudriai – pateles GM pašaru pradeda šerti tik po to, kai jos jau nėščios ir embrionai nuo neigiamo poveikio yra apsaugoti motinos organizmo. Tačiau jeigu žiurkes maitintume iki jų poravimosi ir tęstume tai iki kol motinos baigs maitinti savo jauniklius, neigiamo poveikio tikimybė labai išaugtų. Kompanijoms, kurios atlieka panašius eksperimentus, neigiami rezultatai nenaudingi. Turimais duomenimis, iš 500 mokslininkų, dirbančių biotechnologijų srityje Didžiojoje Britanijoje, 30 proc. buvo priversti pakeisti savo parodymus dėl jų tyrimų rėmėjų spaudimo.
...Aš atlikau keletą serijų eksperimentų. Daugiausia mes tyrėme fiziologinę būklę ir jauniklių mirtingumą pirmojoje ir antrojoje kartoje. Pirmame bloke mes tyrėme 30 patelių, kurias padalijome į 4 grupes. Pirmajai grupei kartu su įprastu maistu duodavome GM sojos miltų. Antros grupės žiurkėms su pašaru duodavome nemodifikuotos sojos. Trečią grupę šėrėme tik GM soja, o ketvirtoji grupė (kontrolinė) maitinosi įprastu pašaru be priedų.
Žiurkes aš maitinau iki poravimosi ir jų poravimosi metu, taip pat esant nėštumui ir laktacijos periodui. Iš viso gimė 221 jauniklis. Negatyvų rezultatą (aš nesitikėjau, kad viskas bus taip blogai!) mes gavome grupėje “GM soja”. Daugiau nei pusė žiurkiukų (51,6 proc.) iš pirmosios kartos mirė per pirmąsias tris savaites, likusios gyvos buvo 1,5-2 kartus mažesnės nei žiurkiukai iš kontrolinės grupės. Jie buvo nusilpę ir neišsivystę.
Įdomu tai, kad netgi grupėje “Paprasta soja” pasireiškė žiurkiukų svorio sumažėjimas, nors baltymingas pašaras turėtų duoti atvirkštinį rezultatą. Kuomet mes suporavome likusias gyvas žiurkes iš grupės “GM soja”, antros kartos palikuonių jau negavome. Kai kurias pateles iš grupės “GM soja” suporavus su sveikais patinais, palikuonių buvo, bet tik labai nusilpusių.
Kita serija eksperimentų mes tyrėme GM soja šertų žiurkių vidaus organų pakitimus. Rimtų patologinių pakitimų mes aptikome kepenyse (jos buvo kaip rėtis) ir patinų sėklidėse (jos pamėlynavo). Reikėjo dar ištirti širdį, smegenis, liaukas ir kitus organus, bet mes nesuspėjome. Aš netgi negalvojau, kad gauti rezultatai sukels tokią diskusijų audrą. Bet dar keisčiau, kad per pusantrų metų (nuo 2005) šių tyrimų taip niekas ir nepakartojo. Dabar aš atlikau naują seriją tyrimų, daugiausia už savo pinigus.
Rezultatai jau yra?
Duomenys dar apdorojami, tačiau jau dabar galiu pasakyti, kad pirmojo eksperimento su žiurkėmis rezultatai pasitvirtino. Šie pakartotiniai tyrimai buvo reikalingi ir tam, kad būtų paneigta teorija, jog neigiamas poveikis atsirado dėl herbicidų, buvusių GM maiste. Manoma, kad transgeninėje sojoje, kuri atspari herbicidui (būtent tokią soją aš ir tyriau), pastarasis gali kauptis joje ir neigiamai paveikti embrionus. Todėl aš truputį pakeičiau žiurkių maitinimo schemą: maitinau GM soja tik likus dviem savaitėms iki žiurkių poravimosi ir 2-3 dienas poravimosi metu, o nėštumo ir laktacijos metu sojos nedaviau. Rezultatai buvo tokie pat, kaip ir anksčiau. Grupėje “GM soja” jauniklių mirtingumas buvo didesnis nei 50 proc. ir buvo labai daug neišsivysčiusių žiurkiukų.
Jūs nebijote atlikinėti tokius eksperimentus?
Manęs dažnai to klausia. O ką daryti? Kitos išeities nėra. Neužsiimti šia problema aš negaliu. Mes neįvertiname GMO pavojingumo ir jeigu dabar nežengsime ryžtingų žingsnių, rytoj jau bus per vėlu. Šiuo metu kelias tik vienas: tyrinėti, įrodinėti ir imtis žmonių ir gamtos apsaugos priemonių. Ir daryti tai reikia greičiau. Būsiu dėkinga visiems, kurie palaikys mano komandą pirmojo viešo eksperimento metu, tyrinėjant GM produktų poveikį žiurkėms.
Parengta pagal Jekaterinos Pičuginos straipsnį (“MK”, 2007 m. sausio 26 d.). Iš rusų kalbos vertė A. Gaidamavičius
“Žalioji Lietuva”
„Pagaminta iš genetiškai modifikuotų organizmų“, – toks užrašas ant šokolado plytelės, margarino pakuotės ar aliejaus butelio etiketės turbūt atbaido ne vieną pirkėją. Ar tikrai tokie maisto produktai pavojingi sveikatai, o gal priešingai – turi naudingų žmogaus organizmui savybių?
Pasekmės – neprognozuojamos
Genetiškai modifikuotų produktų (GMP) asortimentas Lietuvos rinkoje vis labiau plečiamas. Anot savaitraščio kalbintų specialistų, tai neišvengiamas procesas, nes vis daugiau genetiškai modifikuotų kultūrų auginama ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Pasak Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjo Daniaus Lygio, nemodifikuotos sojos pasaulio rinkoje išvis nėra – auginama tik modifikuota.
Tie, kurie griežtai nusistatę prieš maisto produktų gaminimą iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), pabrėžia, jog jie neigiamai veikia ne tik gyvūnų, bet ir žmonių sveikatą.
Tačiau pasaulio mokslininkai baiminasi, kad genetiškai modifikuotų organizmų pasekmės sveikatai gali būti neprognozuojamos. Manoma, kad tokių produktų vartojimas kai kuriems jautriems žmonėms gali sukelti pavojingas alergines reakcijas – juk ne visi skaito produktų etiketes ir žino, ką valgo. Svarstoma, ar nepageidaujami genų deriniai negalėtų sukelti kai kurių vėžio formų bei padidinti atsparumo antibiotikams.
Šiuo metu Lietuvoje prekiaujama šiais genetiškai modifikuotais maisto produktais
8 pavadinimų saldumynai: šokoladinės plytelės „Dinastija“, „Samari“, šokoladiniai vafliai „Smakdown“, ,šokoladiniai saldainiai „Vkus leščiny-siurpriz“, šokoladiniai kiaušiniai „Bermuda“, šokoladinis kremas „Cikonella“, riešutinis tepamasis kremas „Finetti“;
22 pavadinimų augaliniai aliejai: Brolio, Lankų, Sodžiaus, Kolumbo, Tėviškės, Augalinis aliejus, Dolores, Maxima, Optima linija, Perla, Karolina, Žemaičio, Aukselis, Saulutė, Omili, Huilor, Oilio, Vitela, Luccija, Jasmine, Caroli, Zitos sojų aliejus;
6 pavadinimų margarinai: Optima linija, Aukselis, Aima, Lisette, Extra, Osrini;
2 pavadinimų majonezas: Sodžiaus, Provans;
2 pavadinimų maisto papildai: Memortop, Soupsseen;
1 pavadinimo sausa bulvių košė „Mivina“;
1 pavadinimo greito paruošimo makaronai „Mivina“;
Ar tai tikrai nesveika?
Kol kas nežinoma, koks gali būti genetiškai modifikuotų produktų poveikis sveikatai. Taip yra todėl, kad iš genetiškai modifikuotos žaliavos pagaminti maisto produktai dar yra vartojami tik 10-15 metų. JAV mokslininkai jau sugebėjo aptikti, kad kelerius metus vartojant genetiškai modifikuotus kukurūzus, kinta žarnyno gleivinė. Kūdikiui ir mažam vaikui tinka nerafinuoti, t.y. šalto pirmo spaudimo aliejai, geriau, kai jie pagaminti ne iš genetiškai modifikuotų augalų. Produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų augalų, yra pigesni už kitus. Taigi kiekvienas pirkėjas sprendžia, ką jis gali pirkti...
Ar prieš 20 metų kas nors būtų pagalvojęs, kad šiais laikais mes valgysime ne gamtos, o laboratorijos sukurtus produktus? Moksliškai suprojektuotos sėklos tampa mūsų mitybos didžiąja dalimi, dažnai vartotojas dėl ženklinimo stokos to gali net nežinoti.
Šiuo metu visame pasaulyje apie 200 milijonų hektarų dirbamos žemės naudojama genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimui. Vienas dažniausių GMO augalų yra sojos pupelės, kurios sudaro 63 proc. visų GMO augalų, kukurūzų bent 19 proc., medvilnė po 13 proc., o rapsų bent 5 proc.
Pirmiausia turime sėklų, o vėliau ir visą genetiškai modifikuotų produktų sąrašą: mėlynžiedė liucerna, pomidorai, cikorija, linai, papajos, bulvės, ryžiai, cukriniai runkeliai, kukurūzai, vaisvandeniai, aliejus. Mūsų ateities pasaulio maisto pasiūla yra perkrauta genetiškai modifikuotomis sėkloms ir visai neseniai žmonių maistui "perdarytais" gyvūnais.
1. Super kiaušinis
Naujausios biotechnologijos yra naudojamos kurti genetiškai modifikuotas vištas, kurios gamina tam tikrus junginius, kurie gali būti paimti iš kiaušinių. Pasak Maisto ir Žemės ūkio mokslų instituto mokslininkų Jacqueline Jacob ir Richard Miles, kiaušiniuose esantys junginiai gali būti naudojami kovai su diabetu bei dantų ėduonies virusu. Pasak BBC, Jungtinės Karalystės mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotų vištų, kurių kiaušinių sudėtyje yra baltymų reikalingu kovai su vėžiu. Nors šie priedai skamba naudingai, tačiau daugelis iš mūsų norėtų žinoti, kokius tiksliai vaistus jis turi, o ne gauti juos kiaušinyje. Koks šalutinis poveikis gali būti nuo gydymo genetiškai modifikuotais produktais nėra žinoma.
2. Neparuduojantis obuoliai
JAV Žemės ūkio departamentas, Gyvūnų ir augalų sveikatos tikrinimo tarnyba pritarė GMO obuolių prekybai, kurie neparuduoja. Obuolys neruduoja, nes genas, kuris gamina polifenolio fermentą oksiduojasi (kas verčia obuolį ruduoti) ir yra "nugesinamas".
Kas toliau mūsų laukia? Niekada nepūvantys avokadai? Visuomet šviežios, tobulos spalvos ir formos kriaušės?
3. Milžiniška lašiša
Šiai lašišai mokslininkai pridėjo greitai augančių žuvų genų. Ji užauga gerokai didesnė ne tik už kitas lašišas, bet ir už daugelį kitų žuvų. Tokią lašišą išaugino Aqua Bounty biotechnologai. JAV reguliauojančios institucijos leido prekiauti šia žuvimi. Genetiškai modifikuota lašiša jau gavo žuvies-frankenšteino vardą. Per metus iš ikriuko išsiritęs lašišiukas užauga vidutiniškai iki 1,34 kg svorio, o prekybai tinkamą svorį pasiekia per 18-24 mėnesius.
4. Genetiškai modifikuotos sėklos
Mokslininkai siekia sukurti naują hyper sėklų DNR, ypač slyvų, pomidorų sėklų, taip būtų padidintas pelnas per pusę. GM sėklos brangiai atsieina ūkininkams, kadangi jos naudingos tik metus, kiekvienam derliui reikia pirkti naujas sėklas, o iš to puikiai pasipelno GM sėklų gamintojai. Įdomu, kad sėklos tapo atsparios preparatams piktžolėms naikinti ir gali užkrėsti įprastines kultūras. 90 proc. genetiškai modifikuotų organizmų sukurti tik tam, kad būtų atsparūs chemikalams, kuriuos gamina tos pačios kompanijos, pavyzdžiui, herbicidui „Roundup“, arba savyje gamina insekticidus, kurie nuodingi kenkėjams, todėl pasėlių nereikia purkšti chemikalais. Tačiau. jei tai nuodinga vabzdžiams, kyla klausimas, ar nenuodinga žmonėms?
5. Aplinką saugančios kiaulės
Genetiškai modifikuotų kiaulių išmatose bus daug mažiau fosforo. Tai padės saugoti jūras ir ežerus. Tik didelis klausimas, kaip nuo to gali pakisti visa jūrų ir ežerų flora.
Nors GMO ir labai plačiai naudojamas, tačiau vis daugiau šalių atsisako įsileisti genetiškai modifikuotus produktus. Lyg šiol nėra pateikta tikslių įrodymų, kad šie produktai kenksmingi, arba jie yra slepiami. Mokslininkai, paviešinę informaciją, koks yra tikrasis poveikis žmogui nuo šių produktų, tiesiog išmetami iš darbo ir nutildomi.